nebesis

nẽbesis, -ė smob. (1) 1. Als kas silpnas, menkas (apie žmogų, gyvulį, augalą); nevėkšlis: Toks nẽbesis – ką jis gali pakelti Slnt. Ką tu, nẽbesi, ir kyščioji prieš tokį žaliūką! Ms. Ką anas nẽbesis (kūdikis) išmano, nieko neišmano J. Plunksnas plėšti yra nẽbesio darbas J. Nẽbesiai rugiai: nė varpos ne varpomis Šts. Nẽbeseliai grūdai, tokie sėklai nedera Šts. 2. neišmanėlis, nevykėlis: Tam nẽbesiui sunku bus nuvargti ant šio svieto Brs. Su tokiu nẽbesiu niekur nepasiremsi Plt. Su tavim kaip su nebesiu negalima susikalbėti Krt. ^ Ko čia nypriojys (knebinėjies) kaip nẽbesis KlvrŽ.